DANGAUS ŽINIA TAVO DŽIAUGSMUI//LIUDIJIMAI

DANGAUS ŽINIA TAVO DŽIAUGSMUI

N o r i

būti išgydytas, laimingas, saugus ir mylimas?

Norėtum, kad nieko netrūktų tavo pilnatvei?

Negali patikėti, jog tai įmanoma?

A r   ž i n a i ,   j o g

Esi besąlygiškai mylimas – taip, lyg būtum vienintelis pasaulio istorijoje.

Gyvasis Dievas Kristus Jėzus – Tave mylintis Viešpats ir Karalius

Šiandien

Jis kviečia Tave į džiaugsmą.

Jis kviečia Tave Draugystei

Jis kviečia Tave Sandorai

Tai nėra mitas, legenda, ar pasaka vaikams. Jėzus gyvas šiandien.

Jis turi tavo gyvenimo raktą

P a l i k

Palik ligas, baimes, depresiją, sumaištį, nesėkmes,- ateik į naują gyvenimą, kurį Jis Tau dovanos

Jau šiandien.

Jis išgydys tave ir išlaisvins, jei išpažinsi Jį vieninteliu savo Dievu ir Gelbėtoju,

jei paprašysi, kad atleistų kaltę ir taptų tavo gyvenimo Viešpačiu. Šiandien savo namuose ir amžinai nesibaigiančiame danguje laimingas šlovinsi Jo nesuvokiamą didingumą.

Nes „nei akis neregėjo, nei ausis negirdėjo, nei žmogui į galvą neatėjo, ką paruošė Dievas tiems, kurie jį myli“(šv. Raštas).

Jis – gyvas ir šventas Asmuo, laukiantis, kol atsakysi į Jo širdingą kvietimą. Dabar yra laikas.

Dabar yra valanda.

Dabar yra Tavo ėjimas

Šiandien, nes rytojaus gali nebebūti

B e n o  p a  t i r t i s:

„<..> Aš pagalvojau: „Tai bent. Šventoji Dvasia gali bendrauti ir draugauti su manimi<..> Prieš

Pradėdamas melstis, aš laukdavau Šventosios Dvasios ir sakydavau :“Nuostabi Šventoji Dvasia, ar ateisi padėti man melstis<..> ateik ir kalbėk man“ (Iš Beno Hino liudijimo knygoje „Labas rytas, šventoji Dvasia“)

Dievo žinutės žmogui – šv. Raštas:

„Bet kai iš aukštybių Dvasia bus išlieta ant mūsų,

Tada dykuma pavirs sodais“ (Šv. Raštas, Izaijo knyga)

Ar tiki kad tavo širdyje vėl žydės džiaugsmas, viltis, meilė?

Jei renkiesi šį ėjimą, ištark dabar savo Viešpačiui lūpomis ir dvasia:

SUGRĮŽTANČIOJO MALDA

Šlovingasis Viešpatie Jėzau, aš tikiu, kad Tu esi gyvas, šventas ir stiprus šiandien, ir ateinu pas Tave toks, koks esu.

Dėkoju už Tavo meilę ir asmeniškai už mane  skaudžiai pralietą Kraują, kad būčiau išgelbėtas. Labai prašau, užmiršk mano kaltę.

Priimk mano pagarbą ir nuostabą. Priimk mano gyrių. Šventas ir palaimintas Tėve, leisk man įsivaizduoti tą minutę, kai būsiu apakintas Tavo šlovės, stovėdamas veidu į Veidą priešais Tave.

Priimk mano ryžtą savo gyvenimą pakreipti į Tave. Nuo šios minutės Tu, Viešpatie Jėzau, esi vienintelis mano Dievas. Prašau, išvilk mane iš seno rūbo, ir apvilk nauju gyvenimu. Atnaujink mano dvasią ir kūną. Išgydyk matomas ir nematomas žaizdas. Ateik ir būk mano Gydytojas. Ateik ir tegu Tavo Artumo Dvasia tampa oru, kuriuo kvėpuočiau.

ir vesk mane nauju keliu į Amžinos Šventės prieangį.

Dėkoju Tau už išsipildymą, kuris jau prasideda mano širdyje.

Nieko nėra stipriau už žmoguje veikiantį Gyvojo Dievo Jėzaus buvimą.

Patyrę Kristaus Jėzaus išlaisvinimo malonę, atgimę, laimingi ir palaiminti

krikščionys dalinasi savo patirtimi- gyvenimo liudijimu, kaip Jėzus prašė:

“eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją”

Ritonės liudijimas

NORISI  ŠAUKTE  ŠAUKT   “S U S T O K I T”

           Kiek pamenu, jau vaikystėje man labai svarbus buvo Dievas ir jo pažinimas, tačiau mano šeima buvo netikinti, tik močiutė kalbėdavo Rožinį… (ak, kokios mielos tos minutės praleistos jai už nugaros bespardant į nugarą… dabar stebiuosi kaip nesusilaukiau nei vieno subarimo).

    Laikas ėjo, sulaukus penkerių metų persikraustėm. Tada po truputį po truputį ėmiau žavėtis visokiu raganavimu, paranormaliais reiškiniais, horoskopais, sapnais, burtais ir t.t. Spėju, jau per nuodėmę (neapykantą tėčiui) buvo įlindęs gundytojas, nes nuolat ateidavo mintys-gundymai, kad tapčiau „blogio karaliene“. Nepamenu, nei ką mąstydavau ar girdėdavau, tik pamenu dažnai balsu gyniausi sakydama “Aš Dievo vaikas”. Vėliau tai peraugo į šiek tiek kitokį gundymą – būti kažkuo ypatinga.

   Štai šis kabliukas, spėju ne vieną užkabina ir ilgai nepaleidžia, nes čia yra puikybė. Prasidėjo viskas “nekaltais žaidimais”, visokių ateivių kvietimais, pokalbiais su veidrodžiu, sugalvojau savo techniką, kaip patekti į visai kitą pasaulį, deja, norėdavau gražaus pasaulio, o pakliūdavau į pilną gyvačių. Pamenu vieną kartą iš šio pasaulio nebegalėjau sugrįžti ir tik kaimyno skambutis į duris padėjo atsitokėti. Štai tokius žaidimus žaidžiau…

   Na ir prasidėjo košmarai, ne tik naktiniai, bet ir dieną baimės apturėdavau, mano laki vaizduotė, nėra sunku įbauginti vaiką. Kai baisumai pradėjo vis labiau ir labiau bauginti, tėvai nuvedė pas psichologą, tas tepasakė, kad nemeluoju. Bėgo laikas… Labai skaudėjo galvą, mokykloje sunkiai išbūdavau (žinoma, prisidėjo ir ten patiriami “smagumai”) pagalbos ieškojom- spėkit kur?- Pas ekstrasensus.

  Tai va 7 metų aš jau lankiausi pas šiuos “gydytojus”. Žodžiu, po truputį, po truputį ėmė darytis nebegera gyventi, depresija. Žinoma, turėjau paaugliui būdingų išgyvenimų, bet galiausiai apsėdo mintis, kad nebenoriu čia būti, man yra per sunku ir mirtis ėmė rodytis kaip pats nuostabiausias dalykas. Buvo ir pabandymų, nedrąsių… vienas dalykas mane sulaikydavo, kad tai nepatiks Dievui ir kad atimdama sau gyvybę, atimsiu savo vaikaičiams galimybę būti, o gal jie padės ir gelbės žmones… Paprašiau mamos, kad parūpintų kokį psichologą, parūpino…tačiau man tai nepadėjo, galiausiai ėmiau prašyti kažko veiksmingesnio, davė siuntimą į psichoterapinę kliniką, palankius keletą mėnesių užsiėmimus, viskas kaip ir aprimo.

  Tačiau padariau vieną dalyką: iš visos širdies, kaip kūrinys, paprašiau Dievo pagalbos ir kad juo patikėčiau. Nusprendžiau mokytis mylėti besąlygiškai ir ieškoti tikrojo Dievo (ne to, kuris šoka pagal mano dūdelę) Prasidėjo… košmarai, bažnyčion eiti nebemėgau, žiauriai bijojau likti viena, nes atrodė, tuoj pradės mane mėtyti ar daužyti. Dažnai atrodydavo, kad tuoj kažkas materealizuosis už nugaros, galvojau išprotėsiu… Nelabai sugebu dabar atsimint viso to siaubo… Ir spėkit, ką dariau? Ogi ieškojau Dievo visur, tik ne bažnyčioj, retai tenueidavau, o dažnai negalėdavau išbūt iki Komunijos. Neištvėriau, kai pradėjau jausti „mirusiųjų sielas“. Bėgau pas mamą, mama jau buvo pradėjusi eiti į bažnyčią ir jau  žengė tikėjimo keliu, tai kaip tik ji lankėsi Jonitų bažnyčioj, kur buvo Tėvas Reno Marija, egzorcistas. Jis jau ruošėsi išvykti, bet dar sutiko su manim pakalbėt, pokalbio metu atpažino esant piktojo veikimą. Buvo trys egzortai ir jis išvažiavo. Gal būt dėl prasto susišnekėjimo, dėl to, kad jis ne Lietuvis, o gal man ausys buvo užgulusios… neišgirdau, kad negalima eiti pas ekstrasensus ir ezoterika užsiiminėti.

  Taigi, aš ir vėl po truputį po truputį… cigun, joga… Tada patyriau pirmą persileidimą, po kurio suklusau, ką aš ne taip darau. Po šio įvykio sugrįžo depresija, o ypač mintys apie savižudybę…na ką, einu ieškot pagalbos – pas ekstrasensę… tada rebefingas, Merkinės piramidė, visur ieškojau kaip harmonizuotis, kaip patirti vienybę su Dievu ir pasauliu, kaip įgyti ramybę, o gaudavau tokius baisius košmarus: sapnuodavau dažniausiai gyvates, arba vieną didelę tykančią.. arba vabalus, ropinėjančius po oda, o būdavo, kad ir patį raguotąjį… Žodžiu, Bažnyčia + ezoterika, „pakylėtieji valdovai“, senolės… net puslapį buvau sukūrusi, kokia nuostabi idėja išgelbėti pasaulį… O varge, antras persileidimas, nepadeda šita ekstrasensė… ėjau dar pas kitą, bet jau po truputį daugėjo ir Bažnyčios… Ekstrasensės mokė mane melstis, jos pačios “tikinčios” buvo. Visko išbandžiau. Bet tas pogrindinis noras pažinti tikrąjį Dievą suteikdavo aštrų žvilgsnį į visas dvasingumo praktikas ir atmetinėjau… Galiausiai Išgydimo Mišios ir dailės terapija man atvėrė akis pamatyti tiesą. Pamenu, per dailės terapiją (savęs pažinimas, paišant savo jausmus, nuotaiką, prisiminimus) vadovė pastebėjo kai ką, ir priėjusi man davė kun. Edmundo Rinkevičiaus iš Ramygalos telefoną.

  Važiavau pas jį, kad melstųsi. Iš tiesų Viešpats man akis atvėrinėjo būtent per dailės terapiją, per ją išpaišiau visus demonus, galėdama juos įvardinti; važiuodavau pas egzorcistą kun. Edmundą, jis melsdavosi. Sužinojau iš jo, kad ezoterika ir atveria duris tiems baisumams, pradėjau dažniau lankytis Bažnyčioj, ypač Išgydimo Mišiose, važiavau į Medjugorę, kur susipažinau su Adoracija (pirmi kartai buvo sunkūs išbūti).  Mišiose ėmė kankinti visokios bjaurastys, bet nuspėjau, kad čia vyksta kova, todėl stengiausi priimti Komuniją, po jos viskas pašviesėdavo.

  Pradėjau sekmadieniais eiti į bažnyčią, išpažintis tapo egzorcizmas Nr1. Būdavo, kad per savaitę po kelis kartus bėgdavau… viską atidaviau Jezui, viską, ką tik pajėgiau atsimint. Galiausiai, po vienų Išgydimo Mišių Kaune man buvo labai sunku ir prašiau kunigą (egzorcista Kęstutį), kad pasimelstų; jam besimeldžiant, įvyko išlaisvinimas. Po to aš jau nebesapnavau persekiojimo, nebepuolė bjaurios mintys. Nors teko išgyventi dar vieną nėštumo nelaimę, bet tai buvo kur kas didesnėje šviesoje. Vis labiau ėmiau trokšti pažinti Dievą, prašiau Jo tikėjimo dovanos, kad įtikėčiau. Ėmiau į rankas Šv. Raštą, troškau pamilti Jėzų.

  Dabar esu nerealiai laiminga, kad Jėzus išvedė mane iš tos ezoterinės iliuzijos, taip pat išmeldėm vaikelį, kuriuo negaliu atsidžiaugti, susitaikiau su tėčiu, atleidau visiems savo skriaudėjams. Supratau, kad Jėzus yra Tiesa, Gyvenimas ir Kelias.

 

   Ir tiesa tame, kad šis kelias yra siauras, kupinas skausmo ir aukos. Būtent šis kelias veda į dangų. Ne platus ir linksmas, su šokiais, skambučiais ir harmonijos iliuzija, pabėgant, pakylant nuo realybės… Savęs atsižadėjimo dėl artimo meilės kelias. Ir tai sunku, tai neįmanoma be maldos, be Sakramentų, be Jėzaus…

  Malda- mano skydas, ir jei ją apleidžiu, netrukus prisistato nekviestasis. Tačiau Jėzus neleidžia, kad užmigčiau. Kaip mokinius žadino ir prašė su juo melstis, taip ir mane žadina. Gėda… bet taip yra. Atsivertusieji netampa „superžmonėmis“, neklystančiais, harmonizuotais, kvėpuojančiais ramybę, nejaučiančiais skausmo… atvirkščiai, nuolat kovoji, nuolat pargriūni ir nusibalnoji ir nuolat žvelgi į Jėzų, savo gelbėtoją, gydytoją, mokytoją ir Dievą. Tačiau aš niekada nebuvau tokia laiminga, kaip dabar. Žinau, kad prie mano atsivertimo prisidėjo daugybė žmonių maldų, ypač mano mamos… taip pat ir kunigų. Jaučiu, Dangus irgi pasiraitojęs rankoves plušėjo, kol ištraukė mane iš liūno.

  Todėl man skaudu matyti, kad vaikai visai atvirai yra įvedami į ezoteriją per spaudą, per televiziją. O suaugusieji vis labiau pasineria į ezoterines praktikas. Ne veltui Biblijoje yra užduodamas klausimas, ar beras Jėzus sugrįžęs tikėjimą… 

Mano atveju, šėtonas veikė per gąsdinimą. Bet jo veikimo būdų yra labai daug, ir jis, kaip gyvatė, įšliaužia nepastebimai.

 

 

Man skauda širdį matant, kaip žmonės nesusimąstę eina į tą pačią pelkę, kurioje vos neprigėriau, norisi šaukte šaukt, sustokit! Ir jei yra galimybė taip ir darau, tačiau dažnai teišgirstu “tai tavo nuomonė”… ka gi aš irgi taip kalbėjau…

Ypač skaudu dėl taip sparčiai plintančios New Age idėjos. Bet Jėzus jau nugalėjo senąją gyvatę, tuo tikėdama, drąsiai viliuosi, kad neleis Dievas pražūt savo avelėm, mane išgelbėjo, tikrai išgelbės ir kitus. Žinoma, ne prieš žmogaus valią…

Ritonė 

 

 

 

ŽENKLAI KURIŲ TURĖTŲ SAUGOTIS KRIKŠČIONYS

(gaila, dėl techninių kliūčių neįmanoma įterpti grafinių iliustracijų,

tačiau jas rasite www.egzorcistas.lt )

 Anarchija – blogio simbolis naudojamas okultinėse grupėse.

  Triskel – simbolis naudojamas taro kortose, reiškiantis ypatingą – nepertraukiamą ryšį.

Vienaragis – seksualinės laisvės simbolis: lesbietiška meilė, homoseksualizmas, grupinis seksas ir t.t.

Pentagrama – magijos simbolis.

Du ragai į viršų – Liuciferio karalystė, du ragai žemyn – žmogus Dievas. Satanistų antspaudas (befonetas).

Satanistų kryžius.

Ankh – gyvenimo raktas.

Senovės Egipto dievų simbolis. Amžinas gyvenimas, atgimimas, saulės galia.

Okultikoje naudojamas kaip sekso laisvės simbolis.

Bandoma suklaidinti, jog tai Egipto krikščionių (Koptų) kryžius.

Koptų kryžius (šio ženklo nereikia saugotis. Tai koptų krikščionių kryžius)

Ying – Yang – simbolizuoja pusiausvyrą tarp priešingų jėgų: negatyvių ir pozityvių. Baltas laukas- gėris, juodas laukas- blogis. „NEW AGE“ skelbia, jog Dievas ir Liuciferis papildo vienas kitą.

Perpinta juosta– begalinio ryšio su visatos jėgomis simbolis.

Atlantų žiedas – tai amuletas, kuris pasak okultinio mokymo apsaugo nuo agresijos, pykčio, nelaimingų atsitikimų ir užtikrina energetinę apsaugą.

  Drugelis – „NEW AGE“ pasekėjų simbolis. Kai vikšras susisuka į kokoną, keičiasi ir tampa drugelio formos, taip ir žmonija pereina iš senosios epochos į naują.

Nerono kryžius, sulaužytas kryžius, pacifika.

Satanistų kovos su krikščionybe simbolis. Okultikoje simbolizuoja krikščionybės paniekinimą. 60 metais po Kristaus apaštalas Petras buvo imperatoriaus Nerono nukankintas žemyn galva ant kryžiaus. Satanistai naudoja šį simbolį juodosiose mišiose.

666 FFF Šėtono – bestijos ženklas. „Ap 13, 11-18“. Satanistų naudojamas ženklas trys šešetai arba trys raidės F (F- šešta abėcėlės raidė). Kiekvienas katalikas, kaip atpažinimo simbolį nešioja kryžių, žmogus naudojantis ženklą 666 atstovauja Šėtonui.

Šėtono ragai – okultikoje naudojamas kaip atpažinimo ženklas primenantis Šėtono ragus.

Ožio galva – Satanistų simbolis vaizduojantis Belzebulą- Šėtoną.

Skarabėjus – musių karalius. Senovės Egipto reinkarnacijos simbolis. Belzebulo (šėtono) simbolis. Šis simbolis okultikoje naudojamas prakeikimamas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

About tiesoskelias

link tiesos kelio Jezaus Kristaus
Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Uncategorized. Išsaugokite jo nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s